8 įrašas

Mūsų klasiokę Mariją.
- O, sveikutė! - apsikabinome.
- Labas, labas. Ėjau pas tave, bet kaip matau tu jau su Skaiste,- nusijuokė. Jos abidvi irgi apsikabino.
- Tai kur drožiat?- šypsodama paklausė.
- Prie ežero,- maloniai tarė Skaistė. Šiaip ji nelabai mėgo Mariją, mat ji savotiška moksliukė, o ji kaip žinia velniškai tokių nemėgo. Ji labai vengė tokių - kurios gerai mokosi ir stengiasi mokytis. Ot, pamaiva, negaliu...
- O, kaip puiku! Gabrielė tikriausiai norėtų, kad aš irgi prisidėčiau, jei pasiūlyčiau? - juokais paklausė.
- Tai aišku, einam kartu! - paraginau ją.
- Ne,- rėžė Skaistė. - Neis ji su mumis. Juk mums reikia abiems tarpusavyje pakalbėti,- jau šiek tiek maloniau pridūrė.
- Tu man nerinksi draugių,- sušnabždėjau jai į ausį ir pakvietusi Mariją jau norėjau eiti, bet ji liūdnai, beveik verkdama pasakė:
- Jeigu, Gabriele, aš tau trukdau linksmai gyventi, nedraugauk su manimi.
Man tai sugėlė širdį. Ir viskas dėl Skaistės.
- Amm, Skaiste, aš turiu pasikalbėti su Marija, savo pačia pačiausia, gal būt geriausia drauge. Man.
Marija nustebo. Bet leidosi tempiama.
- Ei atiduok mano rankinę,- sušukau Skaistei, nes ji pasiemė ją.
- Negausi.
- Bėgam, vejames ją,- sukrutinau Mariją.
Mes bėgome iš visų jėgų. Ir aš ją pasivijusi pargrioviau. ji tėškėsi, ta pamaiva tėškėsi ant asfalto su veidu. Pakėliau jos galvą už plaukų. Iš jos nosies bėgo kraujas, akys užverstos, iš burnos kraujas, ir.... O dieve, iš akių taip pat pasruvo kraujas! Paskambinau greitąjai..
- Laba diena...
- Adresas? - sukliko skambučių klausytoja.
- Giedrulių 78-79 ( adresas netikras),- verkdama tariau.
- Kas nutiko toje vietoje?
- Mergina stipriai krito, jai iš visur bėga kraujas. Iš galvos, iš akių, iš nosies, iš ausų, iš burnos...
- Panele, greitoji tuoj atvyks. Laukite. Viso geriausio, sveikatos tai merginai,- pasakė ir padėjo ragelį. " Neduok dieve... Skaiste, aš.. Jeigu tu žūsi - aš nusikaltėlė" - šnabždėjau ir verkiau prie jos.
- Nusiramink, Gabi,- ramino mane Marija.
- Ačiū, kad mane palaikai, Marija... Ir gali būti, kad jos mirtis... Dėl mano rankinuko, dėl manęs.... Atvažiavo greitoji, bet iš jos išdygo kažkoks vaikinas su kortele " Naujokas, mokinys". Pamačiau kortelę" Vardas, Pavardė. Ir... O jei, juk čia...

7 įrašas

Aš ramiai gulėjau lovoje. Taip, aš jums nepapasakosiu kuo baigėsi vakarykštis susitikimas su Mariumi. Tikrai ne. Nes... Aš neprisimenu, bet tai visiškai nesvarbu. Aš pabudau savo lovoje. Tikriausiai sapnavau, ar panašiai. Gali būti, šiuo metu dažnai sapnuoju košmarus. Atmerkusi akis išvydau... Nojų!?!?
- Nojau, tu čia? - iš džiaugsmo užklausiau brolį.
- Aham, tėvelis daugiau uždirba ir aš grįžau,- laimingas sumurmėjo.
- Ačiū dievui,- priglaudžiau jį prie savęs. - Tu sveikas ir gyvas. Nusišypsojau. Buvau be galo laiminga. Mano brolis, brolis, brolis! Jis čia, laimingas sėdi prie manęs!
- Mamytė tau sakė eiti į apačią pavalgyti vafliukų su šokolado sirupu. Aš jau pavalgiau,- iškėlęs galvą pasigyrė. Aš pakedenau jam plaukus ir išlipusi iš lovos laiminga nubėgau į apačią.
- Labas rytas! - energingai sušukau.
- Ša, tėtis miega,- pridėjo prie lūpų pirštą mama. Ji šypsojosi.
- Ką? Juk tėtis turėtų būti Palangoje,- aš buvau laiminga, bet gana nustebusi.
- Jį priemė į senąjį darbą nepaisant visų atsiliepimų. Jam atleido, mat jis labai gražiai atsiprašė,- šyptelėjo mama ir dėjo vaflius į lėkštę. Aš buvau puikios nuotaikos. Visas mano gyvenimas grįžta į senas vėžes. Tik gaila, kad ta žinutė gauta nuo Roko buvo ne sapnas. Bet velniop jį, turiu aš tų draugų!
- Skanaus! - pasakė mama pildama ant mano vaflių lėkštės šokoladinį sirupą. Ir ant viršaus uždėjo braškę. Mm.. Skanu...
- Labai skanu, mamyte,- pagyriau mamą valgydama.
- Nešnekėk, brangute, o valgyk,- nusijuokė ji ir nusisuko daryti valgyt tėčiui. Štai ir jis. Apsimiegojęs, su chalatu atėjo šiaušdamas sau plaukus.
- Labas rytas,- pasisveikino.
- O, miegaliau, atsikėlei? - nusišypsojo mama atsisukusi. - Darau tau vaflių, tokių kaip Gabrielės,- atsisuko ir jos galva nuvedė prie mano lėkštės.
- Ooo, duok paragaut, dukrele,- maloniai žnybtelėjo man į skruostą tėtis.
- Ooo, gerai,- pamėgdžiojau jį ir nusijuokiau. Tėtis irgi.
- Kaip miegojai? - staiga paklausė man nelabai malonaus klausimo.
- Am... Gerai,- pamelavau. Nors aš nebuvau įsitikinusi, kad pati miegojau iš vis. O jei tai tiesa? Kas man nutiko? Ko jiems reikėjo tos žinutės? Bet viską "išroviau" iš galvos ir nuėjau miegoti toliau... Iš tiesų labai neilgai miegojau. Atsikėliau apie pirmą dienos. Pasičiupau telefoną ir parašiau Skaistei : Labas ;)*. Esi? Gal nori prie ežero? Pažiūrėk koks orelis neblogas, ar ne? Pasiimk maudymkę, kremą nuo saulės ir akinius - mes varom prie ežero, Sky! - šitaip aš jai rašiau. Kadangi ji tokia pati telefono maniakė kaip ir aš, atrašė po kelių sekundžių.: Sveikutė ;*. Tai ne. Nu žiūriu žiūriu, neblogas, saulyt ;). Ok, Gab! Lauk manęs pas save. - gavusi šią žinutę greitai užsivilkau spalvotą suknelę, smėlinę skrybėlę ir nežadėjau mautis kokių basankių. Tikrai ne. Karšta, tai dar padvėsiu. Na ir pasiemiau savo didžiąją rankinę... Štai mano drabužiai ir rankinė:

Štai ši rankinė nėra mano pagrindinė. Aš derinau prie suknelės, turiu dar vieną didelę - kasdienę. Ji juoda. Pasidažiau. Pažvelgiau į veidrodį - puiku. Susikroviau viską kas tinka maudynėms. Spintelėje geriau pasiraususi radau 5 papkornų pakelius ( jau išsprogdintus) ir 7 traškučių. Tuos didelius. Pasiemiau maišą ir susidėjau. Radau kažkur paslėptą didelę didelę kolą, tą 3 litrų. Bent čia, Vilniuje ji jau atsiradusi. Tikriausiai jau visur, ką aš žinau. Ir štai lyg tyčia į duris skambina Skaistė. Nubėgau atidaryti durų.

- Sveika!

- Labas! - apsikabinom ir apsibučiavom ( : D ).

- Užeik,- plačiai atlapojau duris ir ji įėjo. 

- Mhh, kam šis maišas? - parodė ji pirštu į maisto maišą. Aš praskleidžiau jo rankas ir ji nusijuokė. 

- O aš pasiemiau riešutų ir... saldainių! - parodė liežuvį.

- Bus puiki iškyla prie ežero,- pasakiau ir mes išėjusios jau spaudaliojome liftą. Šitaip juokavom. Paspaudė netyčia Skaistė -1 aukštą, tada "netyčia" 12- ą aukštą. Taip ir varinėjom po visą namą, po kol aš jau gerokai supykusi nepaėmiau ir nepaspaudžiau 1 aukštą. Skaistė truputį susigėdo, bet vistiek atrodė biškį pamišusi. Bet prie durų išvydome.....