1 įrašas

Rytas, 7:00

-Kelkis, Gabriele,-sukrutino mane Pijus. Aš atsikėliau paklususi jam, ir buvau visai pamiršusi, kad dabar savaitgalis. Nuėjau ir nusiprausiau. Apsivilkau aptemptą palaidinukę, džinsus ir batelius. Baltus su juodais taškais. Derėjo prie mano palaidinės, mat ji buvo balta su juoda mergina. Pasidažiau, susišukavau plaukus. Pažvelgiau į savo atvaizdą veidrodyje - puikiai atrodau. Nusileidau į apačią. Keista, mamos nėra. 

-Mama!-sušukau. Niekas neatsiliepė. Pagalvojau, kad išvažiavo jau į darbą. Pasidariau dribsnių ir įsijungiau televizorių. Parašė Viltė: Hei ;* Tikiuosi nepažadinau tavęs, ką? ;* Nori susitikt? P.S., gero savaitgalio, Gabri ;*. Paka. Vi ;*. Ką? Dabar savaitgalis? O jei. Kokia aš kvaila, kad paklusau tam berniūkščiui. Tokį gerą šeštadienį kėliausi septintą h? Greit suspaudžiau liečiamus mygtukus: Labutis, Vi ;*. Ne, oi nepažadinai ;* Ač, ir tau, Vi ;* Aišku noriu, turiu tau kai ką labai juokingo papasakoti : D*. Tai prie mūsų medžio, ok, Viltute ? ;** Gali pasiimti ir Kristę, gal ji nepakenks. Bai, Vilt ;* Susitiksim ;*- greitai parašiau. Laukiau atsakymo. Ji tiesiog atrašė : OK. Tai reiškia, reikia eiti iš namų. Pasiiemiau savo rankinę, pačią didžiausią, ten įsidėjau telefoną, raktus, guminukų 2 pakelius, vieną didelį kolos butelį, traškučių pakelį. Taip pat akinius nuo saulės, nes ji labai švietė. Paėmiau piniginę, nu maža ką. Greit parašiau mamai raštelį: Mama, aš išėjau su Vilte. Nesijaudink. Ir išėjau. Manęs jau laukė Viltė. Su Kristina. Na, man ji nelabai patiko, bet buvo gera draugė. Viltei ji buvo antra BFF, labai gaila. Tai reiškia, kad jeigu susipyktumėme, ji būtų jos geriausia draugė. Tai man labai kelia baimę, bet Viltė ramina mane, kad manęs niekuo nepakeistų. Netikiu, tiesiog netikiu. Kristina į mane pažiūrėjo ir pakėlė antakius:

-Tu žinai, kad niekada nemeluoju. Atrodai kaip ubagė, kvaile. Aš į ją pažvelgiau. Ji nelabai jau gera draugė, ką? Tokią skaudžią nuomonę rėžt į akis? Viltė į ją pažiūrėjo:

-Kaip tu drįsti ją šitaip vadinti, ką?-ji atrodė labai įpykusi dėl tų žodžių. 

-Viltute, mano geriausia drauguže, aš atsiprašau....
-Tu man ne geriausia draugė, ir aš tau neketinu būti bff. Ar aišku? Eik kur nori, kiaule, mums nesvarbu.
Ir ji išėjo. Aš jai papasakojau, kaip brolis mane suklaidino ir liepte liepiau vaišintis guminukais ir traškučiais. Suvalgėm pusę pakelio čipsų ir visą guminukų. Kola buvo .... Jos buvo pusė ( : D ). Nužingsniavome prie ežero. Pasitiesėme mano atsineštą dekį ir atsigulėme po medžiu, kad saulutė nešviestų į akis. Ir pradėjome kalbėtis apie Kristiną.
-Na, ji šiandien mane įžeidė, ir nelabai norėčiau toliau su ja bendrauti,-pasakiau savo nuomonę Viltei su pilna burna traaškučiu.
-O aš jos senai nekenčiau,-tarė ji, mano nuostabai.
-Na, aišku,-šyptelejau. - Einam nusimaudyti? Turi maudymuką? Jeigu ką, aš turiu du.
-Ok, gali paskolinti?
Mes persirengėme ir susikibusios rankomis nubėgome nuo tiltelio. Pliūkštelėjome. Juokėmės iš įvykio: aš atkabinau ranką nuo Viltės ir ji ieškodama jos sugavo koją. Šitaip mane parplukdė iki tiltelio ( : D )...